Nuo 1994-ųjų rugsėjo 21-ąją pasaulyje minima Tarptautinė Alzheimerio ligos diena. Alzheimerio liga – neurodegeneracinė liga, pasižyminti pažintinių funkcijų blogėjimu, kasdienės veiklos pasyvėjimu, elgsenos pokyčiais, neuropsichiatriniais simptomais. 

Alzheimerio liga dažniausiai serga senyvo amžiaus žmonės. Šią ligą 1907 m. pirmasis aprašė vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta. Nors, statistiniais duomenimis, Lietuvoje yra beveik 30 tūkstančių žmonių, sergančių Alzheimerio liga, ir jų skaičius nuolat didėja, visuomenė apie šią negandą vis dar žino mažai ir neretai laiko įprasta organizmo senėjimo dalimi. Tarptautinė Alzheimerio ligos diena – puiki proga pradėti sklaidyti šią ligą apgaubusius mitus bei padėti sergančiųjų artimiesiems, kuriems reikalinga ne mažesnė parama nei jų globotiniams. Nors liga yra neišgydoma, naudojamos įvairios priemonės ir vaistai, padedantys sumažinti jos sukeliamas pasekmes.

Jeigu pastebėjote šiuos pokyčius:

•  Kalbos sutrikimą;
•  Nesiorientavimą laike ir vietoje;
•  Nuotaikos ir elgesio kaitą;
•  Asmenybės pokyčius;
•  Užmiršimą, kur padėti daiktai;
•  Sunkumus atliekant paprastas, gerai žinomas užduotis;
•  Prastą arba sumažėjusi sprendimų priėmimo galimybė;
•  Sumažėjusį gebėjimą sutelkti dėmesį į konkretų dalyką;
•  Vengimą imtis iniciatyvos;
•  Atminties susilpnėjimą.

Lietuvos Alzheimerio ligos asociacija pataria nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. 

Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos patarimų slaugantiems Alzheimerio liga sergantį artimąjį:

1.Jeigu Jūsų artimajam nustatė Alzheimerio ligą, nepulkite į paniką. Tai nieko nepadės. Prašome nusiraminti ir stengtis atsiminti, kad nervai ir pyktis nieko gera neduos.

2.. Nesiginčykite su ligoniu. Jis vis tiek visada teisus. Neįrodinėkite, kad jis ligonis. Dažniausiai jis įrodys, kad Jūs pats ligonis. Jei ligonis nepripažįsta ligos, tai ir nereikia. Juk nuo to niekas nesikeičia.

3.Alzheimerio liga yra neurologinis susirgimas. Todėl atsargiai! – nereikia priprasti prie antidepresantų, raminamųjų, slopinamųjų ir kitokių cheminių psichotropinių vaistų. Tai išbalansuoja ligonio psichiką, o vargai dėl to tenka Jums!

4. Nepamirškite savęs! Rūpinkitės ir savimi! Tausokite savo nervus ir psichinę pusiausvyrą!

5. Būtinai pasilikite sau gyvenimo, veiksmų erdvės. Neskubėkite, nepulkite pildyti ir daryti viską, ko Jūsų ligonis įsigeidžia. Vieną minutę Jis nori, pvz., bulvių košės , o po kelių minučių jau - arbatos. Taigi ką Jūs pagaminsite, viskas bus gerai, svarbu – šviežia ir maistinga. Juk labai dažnai ką tik pavalgęs ligonis kitam šeimos nariui guosis, kad jam neduoda valgyti! Bet Jūs nesiginčykite. Nedavėte, tai nedavėte.

6. Jei ligoniui sunkiau atsiminti žodžiu sakomas užduotis ar prašymus, rašykite raštelius. Sakiniai turi būti trumpi, aiškūs, konkretūs.

7. Kalbėkite trumpais sakiniais. Neužduokite iš karto daug užduočių.

8. Leiskite žmogui dirbti įprastus darbus. Nekeiskite daiktų vietos. Neatimkite Jo mėgstamų užsiėmimų. Žinoma, turite prižiūrėti, ar jis nedaro ko nors netinkamo.

9. Ligonis gali labai pamėgti cukrų, ir gana didelėmis dozėmis. Tiesiog paslėpkite, kad  jisnebūtų matomas, lengvai prieinamas. Bet į arbatą ar kavą įdėkite daugiau nei įprasta.

10. Jei Jūsų prižiūrimas žmogus mėgsta vienas išeiti – nieko baisaus, jei tame name ir vietovėje gyvenate seniai. Tik būtinai įdėkite į kišenę raštelį su jo vardu, užrašykite vieną ar kelis telefono numerius ekstra atvejui. Jeigu ligoniui tai nauja vieta – labai daug pavojų, kad žmogus gali pasiklysti. Būkite budrūs!

11. Ligonis gali pradėti bijoti tamsos, bet nedrįsti to pasakyti. Jūs galite pastebėti, kad nakčiai jis neišjungia šviesos. Ir tegul. Įrenkite mažą lempelę prie lovos, kantriai pamokykite ją įjungti ir išjungti.

12. Ligoniai gali prarasti alkio arba sotumo jausmą. Jūs turėtumėte pasirūpinti, kad ligonis laiku ir pakankamai pavalgytų. Ligonis gali sakyti , kad nenori valgyti. Nesiginčykite ir neįrodinėkite, kad reikia! Tiesiog ramiai pakvieskite valgyti. Jei piktai atsisako, palaukite kelias minutes ir vėl lyg niekur nieko pakvieskite.

13. Nedarykite visko už ligonį! Gal Jums atrodys, kad taip lengviau ir greičiau, bet tai labai blogas supratimas. Apsiginkluokite kantrybe ir kiek galėdamas „šalčiau” stebėkite, kaip ligonis nors ir labai iš lėto atlieka savo įprastus kasdienius darbus: prausiasi, apsirengia, nusirengia, pasidaro valgyti, įsipila arbatos, skuta bulves, plauna indus ir t. t. Kai reikia, ramiu tonu patarkite ar paraginkite.

14. Geriau atvirai pasakykite šeimos draugams ir kaimynams, kokia liga susirgo Jūsų artimasis. Tuomet galėsite toliau su jais bendrauti, neužsidarysite su savo ligoniu tarp keturių sienų. Tegul kuo daugiau žmonių sužino, kad Alzheimerio liga nėra psichikos liga, kad ja susirgti gali bet kuris iš mūsų, kad ji nėra kokia gėda, o tik didelė problema.

15. Ligoniui gali pasidaryti sunku kalbėti, rasti tinkamų žodžių. Gali beveik visai nustoti suprantamai kalbėti. Nusiraminkite ir paguoskite ligonį. Tai ligos simptomas. Kalbėkite su juo, kalbinkite, tik nesinervinkite.

16. Jeigu ligonis ilgai valgo – tegul. Neskubinkite jo. Mandagumas, ramumas ir savitvarda – Jūsų jėga! Ligonis labai ilgai rengiasi, kuičiasi, niurzga, kad jam sunku tai daryti – nekreipkite dėmesio. Tegul rengiasi nors dvi valandas! Jei niekur neskubate, darykite savo darbus ar išgerkite kavos, kad nukreiptumėte savo dėmesį.

17. Ligonis gali būti nepatenkintas, kad Jūs kažkur išeinate. Nepasiduokite! Stenkitės nekreipti dėmesio. Neparodykite, kad dėl to labai kremtatės. Nesileiskite terorizuojami! Jei kelis kartus akivaizdžiai nusileisite, vėliau Jums bus tik sunkiau. Jeigu norite išeiti tik pasivaikščioti ir atsipūsti nuo kasdienės rutinos – nesakykite jam to. Sakykit, kad labai reikia į parduotuvę ar sumokėti mokesčius ir pan.

18. Gal ligonį sudomintų kryžiažodžiai. Tai būtų labai gerai! Tegul sprendžia, galvoja.

19. Nekeiskite ligoniui aplinkos. Net guldimas į ligoninę šiems ligoniams yra baisiausias stresas. Kai ligonis gulės ligoninėje, Jums tuo metu bus geriau, bet ligoniui sugrįžus Jūs turėsite problemų dvigubai daugiau.

Daugiau informacijos apie šią ligą rasite paspaudę nuorodą: http://www.alzheimeris.lt/titulinis.html