Atšilus orams vis daugiau laiko praleidžiame prie ežerų, upių ir kitų vandens telkinių. Prasidėjus maudymosi sezonui, kad poilsiauti, bei mėgautis vandens teikiamais malonumais būtų saugu privalu žinoti pagrindines taisykles brendant į vandens telkinį.

Visuomenės sveikatos biurio specialistai pataria nestovėti ir nežaisti ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį, tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas. Nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai. Nors ir manote esąs geras plaukikas, neplaukite už plūdurų, taip pat nešokinėkite į vandenį nežinomoje, nepažįstamoje, keistoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus. Nesimaudykite iškart po valgio. Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite. Nesimaudykite tamsoje ir būdami pavargę. Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų, jus gali įtraukti po laivo sraigtais. Plaukiant valtimi svarbu joje neišdykauti, bei dėvėti asmenines apsaugos priemones. Būnant prie jūros jokiu būdu neplaukite giliai į ją, klausykite gelbėtojų ir plaukiokite vėlevėlėmis paženklintame plote. Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. 

Ir vistik jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.

Kaip elgtis pamačius skęstantį?

Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t.t.). Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę. Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti.

Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai!

Ištraukę nukentėjusįjį iš vandens, apverskite jį veidu žemyn ir išvalykite jam burną ir, jeigu žmogus nekvėpuoja ar kvėpuoja nereguliariai, pradėkite gaivinti. Prieš pradedant gaivinimą, būtina nukentėjusįjį paguldyti ant nugaros, ant kieto pagrindo, apnuoginti krūtinės ląstą, atlaisvinti juosmenį, užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą. Dviem pirštais reikia užspausti nosį ir per burną du kartus įpūsti oro.

Gaivinimo schema: du įpūtimai, tada patikrinamas pulsas, jei jo nėra, reikia dar du kartus įpūsti oro ir trisdešimt kartų ritmingai ir tvirtai paspausti krūtinkaulį. Spausti reikia apatinę krūtinkaulio dalį (dviejų pirštų atstumu į viršų nuo krūtinkaulio apačios), abiejų rankų delnus sudėjus vieną ant kito (pirštai turi būti pakelti), statmenai krūtinkaulio ištiestomis per alkūnę rankomis.

Gaivinimo schema vaikams: atliekamų paspaudimų ir įpūtimų santykis priklauso nuo to, ar pagalbą teikia vienas asmuo, ar daugiau. Paprastai ne medikai, kurie dažniausiai teikia pagalbą vieni, turi atlikti trisdešimt paspaudimų ir du įpūtimus, tai yra, gaivinti tokiu pačiu santykiu, koks nurodytas suaugusiųjų gaivinimo rekomendacijose. Paspaudimų gylis visiems vaikams turėtų būti mažiausiai 1/3 krūtinės

Jurbarko rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai įspėja pasirūpinti mažamečių vaikų saugumu ir nepalikti be priežiūros šalia vandens telkinių. 

Informaciją parengė

Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė Živilė Gvildienė