Pirmoji pagalba – tai paprasti veiksmai, kuriuos atlikus laiku naudojant turimas priemones galima išgelbėti gyvybę ar sustabdyti sveikatai žalingus veiksmus.
Svarbiausias tikslas – suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiam, nes pirmosios 10 minučių labai svarbios, vadinamosios - atominėmis minutėmis. Ištikus staigiai mirčiai gaivinimas pradedamas iš karto, nes yra didelė kvėpavimo ir širdies veiklos atkūrimo tikimybė. Po 4 minučių tikimybė labai sumažėja, prasideda smegenų pažeidimas.
Artėjant mamos dienai Smalininkų TVM specialiojo ugdymo skyriuje 2024 m. balandžio 30 d., nusprendėme pasimokinti iškepti sveikuoliškus saldumynus ir jais palepinti savo mamytes.
Mokyklose reguliariai vyksta fizinio aktyvumo užsiėmimai, tačiau visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja fizinio aktyvumo pratimus susijusius su raumenų tempimu, kvėpavimu bei pusiausvyra įtraukti net per pertraukas..
Triukšmas – tai nepageidaujami, erzinantys arba kenksmingi garsai, kurie gali turėti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai ar gyvajai gamtai. Šiuolaikiniame pasaulyje triukšmo tarša tampa vis didesne problema, ypač miestuose ir industrinėse vietovėse ir jau pripažįstama viena iš ekologinių problemų, keliančių grėsmę sveikatai. Triukšmas gali būti techninis, gamybinis, sukeliamas gamtos reiškinių ar gyvūnų.
Pernelyg didelis triukšmas gali sukelti problemų, susijusių su klausa, tokių kaip: klausos praradimas, padidėjęs jautrumas garsui, ūžesys, spengimas ausyse.
Pats pavojingiausias - nuolatinis pastovus triukšmas, kuris sukelia nervinę įtampą ir stresą, skatina su nervine organizmo reguliacija susijusių ligų atsiradimą ir jų progresavimą.
Kiekvienais metais Pasaulinė sveikatos organizacija balandžio 7 - ąją skelbia Pasaulinės sveikatos diena. PSO kiekvienais metais siekia atkreipti dėmesį į opiausias sveikatos apsaugos problemas atskiruose regionuose bei visame pasaulyje ir skleidžia informaciją apie pasaulinį sveikatos suvokimą.
Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad sparčiai besikeičiant klimato sąlygoms, kai šaltuoju metų laikotarpiu temperatūra pasiekia 4 ir daugiau laipsnius šilumos, iš žiemos miego pabunda ir pavojingas ligas platinantys voragyviai – erkės (nuo 0,5 iki 15 mm dydžio išoriniai parazitai (ektoparazitai)). Žiemą erkės leidžia miško paklotėje, žemėje po sniego danga, tačiau kai vidutinė paros temperatūra siekia 5–7 laipsnius šilumos erkės tampa aktyvios. Sezoninis sergamumo pakilimas registruojamas birželio–spalio mėnesiais, būtent šiuo laikotarpiu užsikrėtusiųjų būna daugiausia. Erkės paplitusios visoje Lietuvoje, tiek kaimo, tiek miesto vietovėse. Jos veisiasi ne tik miškuose ir pievose, bet ir miestų parkuose bei soduose. Jos negali šokinėti ar skraidyti, todėl prisitvirtina prie gyvūnų ar žmonių odos, kai ši liečiasi su žole. Todėl veikla lauke sukelia erkių įsisiurbimo riziką, pavyzdžiui: darbas sode, poilsis sodyboje, vaikščiojimas, bėgiojimas, važiavimas dviračiu, iškylavimas gamtoje, vaisių ar grybų rinkimas.
Miego trūkumas, nekokybiškas miegas, ar su miego sutrikimais susijusios problemos mokinių tarpe yra rimta problema, galinti turėti neigiamą poveikį jų fizinei ir psichinei sveikatai, mokymosi rezultatams ar bendrai gyvenimo kokybei. Dauguma vaikų, paauglių ir jaunų suaugusiųjų turėtų miegoti 8-10 valandų per naktį, tačiau daugelis jų kokybišku miegu miega žymiai trumpiau.
Yra daug priežasčių, kodėl mokiniai neišsimiega, ar miega trumpiau negu rekomenduojama, tai ir ankstyvą pamokų pradžią, pernelyg didelį namų darbų krūvį, elektroninių prietaisų naudojimas prieš miegą ir stresas.
Lytiškumas – tai esminis aspektas besitęsiantis visą gyvenimą. Su jaunimu apie lytiškumą kalbama jau mokyklose pamokas integruojant į bendrojo ugdymo programas, nes kuo daugiau ir laiku sužinome tam tikrą informaciją, tuo greičiau susivokiame savo elgesyje.
NUTIKO SUKREČIANTIS ĮVYKIS?
Kviečiame kreiptis į „Mobilią psichologinių krizių įveikimo komandą“ ir gauti pagalbos.
