Skydliaukė – tai maža, drugelio formos liauka, esanti kaklo apačioje, kuri atlieka pagrindinį vaidmenį reguliuojant organizmo medžiagų apykaitą ir bendrą energijos panaudojimą. Ji gamina hormonus, daugiausia tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3), kurie veikia beveik kiekvieną ląstelę ir organų sistemą. Geležis yra būtinas mineralas, kurio organizmui reikia daugeliui funkcijų, įskaitant deguonies pernešimą per raudonuosius kraujo kūnelius.
Geležies vaidmuo skydliaukės hormonų gamyboje
Geležis tiesiogiai dalyvauja skydliaukės hormonų sintezėje pačioje skydliaukėje. Svarbus fermentas – skydliaukės peroksidazė (TPO) – priklauso nuo geležies. TPO yra būtina jodo įjungimui į tiroglobuliną, o tai yra esminis žingsnis T3 ir T4 hormonų gamyboje. Esant nepakankamam geležies kiekiui, TPO aktyvumas gali sutrikti, todėl sumažėja skydliaukės hormonų gamyba.
Be vaidmens TPO veikloje, geležis taip pat turi įtakos T4 – gausesnio, bet mažiau aktyvaus skydliaukės hormono – virtimui į aktyvesnį T3. Šis virsmo procesas, vadinamas dejodinacija, gali būti slopinamas esant geležies trūkumui. Mažas geležies kiekis gali lemti sumažėjusį aktyvaus T3 hormono kiekį, net jei T4 lygis atrodo pakankamas. Tai parodo dvikryptį ryšį, nes nepakankamai aktyvi skydliaukė taip pat gali paveikti geležies pasisavinimą žarnyne, taip potencialiai sukurdama trūkumo ciklą.
Dažni trūkumo simptomai
Mažas geležies kiekis organizme (geležies stokos anemija) ir nepakankama skydliaukės veikla (hipotirozė) pasireiškia daugeliu dažnai persidengiančių simptomų. Nuovargis yra vienas dažniausių nusiskundimų abiem atvejais. Asmenys taip pat gali jausti silpnumą, pastebėti blyškią odą ir padidėjusį jautrumą šalčiui.
Plaukų slinkimas ir sausa oda taip pat dažnai pasireiškia esant abiem būklėms. Kiti bendri požymiai apima galvos skausmus, dusulį bei koncentracijos ar atminties sutrikimus, dažnai apibūdinamus kaip „smegenų migla“. Dėl šių panašumų vien tik simptomais remtis, bandant atskirti šias dvi būkles, gali būti klaidinama. Norint tiksliai nustatyti pagrindinę priežastį, būtina medicininė apžiūra ir specifiniai diagnostiniai tyrimai.
Tyrimai ir gydymo metodai
Geležies trūkumo ir skydliaukės funkcijos sutrikimų diagnostika atliekama remiantis specifiniais kraujo tyrimais. Geležies atsargoms įvertinti paprastai tiriamas feritino kiekis serume (parodantis sukauptą geležį), taip pat serumo geležis ir bendras geležies surišimo pajėgumas (TIBC), kurie atspindi cirkuliuojančios geležies kiekį ir jos pernašos galimybes. Skydliaukės funkcijai įvertinti dažniausiai matuojamas skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH), laisvasis T4 ir laisvasis T3. TSH lygis dažnai yra pirmasis rodiklis, o padidėjęs jo kiekis gali rodyti nepakankamą skydliaukės veiklą.
Geležies trūkumo gydymas dažniausiai pradedamas mitybos korekcija, įtraukiant geležimi turtingus maisto produktus, tokius kaip raudona mėsa, geležimi praturtinti grūdiniai produktai ir žalialapės daržovės. Dažnai skiriami geriamieji geležies papildai, o sunkesniais atvejais gali prireikti intraveninės geležies terapijos. Hipotirozės gydymo pagrindas – kasdienė skydliaukės hormonų pakaitinė terapija, dažniausiai vartojant levotiroksiną, siekiant atkurti hormonų kiekį iki normos. Gydymo planai sudaromi individualiai, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus ir simptomus, todėl būtina nuolatinė medicininė priežiūra.
Informacinis šaltinis: https://biologyinsights.com/how-does-low-iron-affect-thyroid-function/
