Visame pasaulyje balandžio mėnuo yra skirtas autizmo supratimui ir sąmoningumui didinti. Tai metas, kai turime dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kas svarbu kuriant įtraukią, atvirą ir palaikančią mokymosi aplinką visiems mokiniams.
Balandžio 7 d. Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinėje mokykloje buvo minima Pasaulinė autizmo supratimo diena.
Autizmo simbolis – begalybės ženklas – simbolizuoja autizmo spektro platumą ir įvairovę: tiek stiprybes, tiek iššūkius, tiek didelį potencialą, tiek ir sunkią negalią. Mokyklos kieme mokiniai sustojo į gyvą begalybės simbolį. Visuomenės sveikatos specialistė kalbėjo su mokiniais apie tai, jog galime priimti vieni kitų skirtumus ir kurti saugią, gerą aplinką visiems. Kartu kurkime pasaulį, kur vietos užteks kiekvienam!
Autizmo spektro sutrikimas – tai viena aktualiausių šiuolaikinės visuomenės sveikatos ir švietimo temų, susijusių su vaikų ir suaugusiųjų raidos ypatumais. Didėjant žinojimui apie neurologinę įvairovę, vis svarbiau tampa suprasti, kas yra autizmas, kaip jis pasireiškia ir kaip galime kurti labiau įtraukią aplinką.
Kas yra autizmo spektro sutrikimas?
Autizmo spektro sutrikimas – tai neurologinio vystymosi ypatumas, kuris daro įtaką žmogaus socialinei sąveikai ir bendravimui, elgesio modeliams, sensoriniam (jutiminiam) pasaulio suvokimui. Svarbu suprasti, kad autizmas nėra liga tradicine medicinine prasme – tai visą gyvenimą trunkantis neurologinis raidos skirtumas.
Autizmas vadinamas spektru todėl, kad jo pasireiškimas yra labai įvairus. Vieni asmenys gali kalbėti sklandžiai ir savarankiškai gyventi, o kitiems gali reikėti nuolatinės pagalbos kasdienėse veiklose. Pagrindiniai požymiai būdingi autizmo spektro sutrikimui yra sunkumai socialinėje komunikacijoje (pvz., akių kontakto, emocijų supratimo), riboti ar pasikartojantys elgesio modeliai, stiprus poreikis rutinai, sensorinis jautrumas (garsams, kvapams, tekstūroms)
Požymiai gali būti pastebimi ankstyvoje vaikystėje, tačiau jų raiška su amžiumi gali kisti.
Autizmo priežastys – ką rodo mokslas?
Moksliniai tyrimai rodo, kad autizmo atsiradimą lemia kelių veiksnių sąveika. Dažniausiai tai genetiniai veiksniai, smegenų vystymosi ypatumai, tam tikri prenataliniai (nėštumo metu veikiantys) veiksniai. Svarbu pabrėžti jog jokios vakcinos nesukelia autizmo ir tai nėra nėra auklėjimo pasekmė. Tai patvirtina tokios organizacijos kaip PSO (Psaulinė sveikatos organizacija) ir ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC).
Kaip diagnozuojamas autizmas?
Diagnozė nėra pagrįsta vienu testu. Ji nustatoma stebint elgesį, vertinant socialinius ir komunikacinius įgūdžius, atliekant specialistų (psichologų, psichiatrų) vertinimą. Diagnozė yra kompleksinis procesas, apimantis vaiko raidą skirtingose aplinkose.
Kodėl svarbus visuomenės supratimas?
Didėjantis autizmo spektro sutrikimą turinčių žmonių atpažinimas visuomenėje padeda didinti supratimą apie neurologinę įvairovę taip pat mažinti stereotipus ir stigmatizaciją bei kurti įtraukią ugdymo ir darbo aplinką. Tinkamas visuomenės švietimas padeda mažinti patyčias ir skatina empatiją.
Kaip galime padėti?
Kasdienėje aplinkoje susiduriant su autizmo spektro sutrikimų turinčiais žmonėmis svarbu kalbėti aiškiai ir konkrečiai, gerbti individualų ritmą ir poreikius, vengti perteklinės sensorinės apkrovos, būti kantriems komunikacijoje, priimti kitokį elgesį be vertinimo. Net maži pokyčiai aplinkoje gali reikšmingai pagerinti autistiškų asmenų kasdienį gyvenimą.
Autizmo spektro supratimas yra svarbi visuomenės sveikatos dalis. Kuo daugiau žinome apie žmonių įvairovę, tuo lengviau kuriame saugią, pagarbią ir įtraukią visuomenę visiems.
Visuomenės sveikatos specialistė
Edita Teiberytė
