Vaikų ir jaunimo sveikata
TARPTAUTINĖ TRIUKŠMO SUVOKIMO DIENA
Žmogus prisitaiko prie nuolatinio triukšmo ir tarytum jo nejaučia. Tačiau neigiamas triukšmo poveikis nesumažėja. Atvirkščiai, be perstojo dirgina centrinę nervų sistemą, sukelia stresinę būklę. Esant dideliam triukšmui, pažeidžiama klausa. Paprastai klausos susilpnėjimas išryškėja po 10–20 metų trunkančio kasdieninio triukšmo poveikio. Tai dažniausiai atsitinka dirbant triukšmingoje aplinkoje. Ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia klausos organų kraujagyslių spazmus, nervinių receptorių medžiagų apykaitos sutrikimus. Pirmiausia jis pakenkia imuninei, nervų, širdies ir kraujotakos, virškinimo trakto sistemoms, vėliau sutrinka klausa. Triukšmas sutrikdo miegą: pailgėja užmigimo laikas, suprastėja miego kokybė. Jei miegas trikdomas nuolat, atsiranda nuovargis, dažnai skauda galvą. Didelis triukšmas sukelia agresiją.
Pasaulio sveikatos organizacija kaip reikšmingiausius triukšmo šaltinius įvardija:
- gatves, kur važinėja daug automobilių;
- oro uostus, kur kyla ir leidžiasi lėktuvai;
- geležinkeliai, kur važinėja traukiniai;
- namų aplinka, jei pjaunama žolė ar remontuojamas butas;
- miesto šventės;
- darželio valgyklos ar mokyklos pertraukos
Paminėdami tarptautinę triukšmo suvokimo dieną Skirsnemunės J. Baltrušaičio pagrindinės mokyklos mokiniai ir mokytojai pertraukų metu vykdė triukšmo kontrolę. Poilsio erdvėje per kiekvieną pertrauką mokiniai ilsėjosi nuo triukšmo klausydamiesi raminančių, atpalaiduojančių muzikos garsų.
Leidžiamas triukšmo lygis
Leidžiamas triukšmo lygis – tai toks triukšmas, kuris veikdamas trumpą arba ilgą laiką negali sutrikdyti sveikatos. Lietuvoje didžiausius leidžiamus triukšmo lygius reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“.
Gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosios patalpos, visuomeninės paskirties pastatų miegamieji kambariai, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatos:
- dienos metu (nuo 6 iki 18 val.) – iki 45 dBA; 55 dBA (maksimalus)
- vakaro metu (nuo 18 iki 22 val.) – iki 40 dBA; 50 dBA (maksimalus)
- nakties metu (nuo 22 iki 6 val.) – iki 35 dBA; 45 dBA (maksimalus)
Visuomeninės paskirties pastatų patalpos, kuriose vyksta mokymas ir (ar) ugdymas
- 45 dBA; 55dBA (maksimalus)
Pavyzdys:
- medžių ošimas, vandens čiurlenimas - 20 decibelų
- Ramus pokalbis, šnibždėjimas - 30 decibelų
- žoliapjovė - 90 decibelų
- šuns lojimas – 70 decibelų
Siekiant išvengti triukšmo sukeliamų neigiamų padarinių sveikatai, visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja:
- vengti vietų, kur yra skleidžiamas didelis triukšmas ir yra grėsmė gauti akustinę traumą;
- dalyvaujant didelėse šventėse ar koncertuose, vengti triukšmingų vietų, pavyzdžiui, prie muzikos kolonėlių ar fejerverkų šaudymo vietų (fejerverkų sukeliamas triukšmo lygis – 150 decibelų);
- laisvalaikio praleidimas gamtoje, kur natūralus gamtinis triukšmas nesukelia jokių neigiamų emocijų bei pasekmių sveikatai yra puiki alternatyva triukšmingiems koncertams.
- atsidūrę triukšmingose vietose – restorane, kine ar bendroje transporto priemonėje – kur jaučiate diskomfortą, turite teisę kreiptis į administraciją ar kitus asmenis ir prašyti sumažinti garsą;
- nepamiršti tikrintis klausos;
- garsiai leidžiančiam muziką kaimynui reikia mandagiai paaiškinti apie diskomfortą ir sveikatos sutrikimus;
- jei kenčiate nuo gatvės triukšmo, senus langus reikėtų pakeisti naujais su stiklo paketais, turinčiais gerą garso izoliaciją;
- atkreipti dėmesį į savo vaikų keliamą triukšmą: galbūt jo intensyvumas pažeidžia kaimynų ar kitų asmenų teisę į ramybę ir tylą.
Skirsnemunės J. Baltrušaičio pagrindinėje mokykloje akcija „Girdžiu tylą“.
Parengta pagal nacionalinio visuomenės sveikatos centro informaciją
Visuomenės sveikatos specialistė
Edita Teiberytė