Visame pasaulyje kiekvienais metais kovo 22 dieną švenčiama Pasaulinė vandens diena. Šios dienos tikslas – skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį kiekvienam iš mūsų.
Šia proga kovo 1 – 20 d. Jurbarko Naujamiesčio pagrindinėje mokykloje vyko rašinių konkursas „Vanduo žmogaus gyvenime“, kurį organizavo visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Ramutė Mineikienė ir lietuvių kalbos mokytoja Vilma Masaitienė. Jame dalyvavo 5 – tų, 6 – tų, 10 – tų klasių mokiniai.
Kovo 20 d. vyko rašinių atranka. Geriausiais pripažinti 6a klasės mokino Lauryno Račiūno, 10b klasės mokinio Jono Lukošiaus, 10b klasės mokinės Aurelijos Paulaitytės ir Vainoros Galbuogytės rašiniai.
Mokinių supratimas apie vandens reikalingumą atsiskleidė rašiniuose. Mokykloje sveikatos ugdymo ir mokymo stende iškabinti nugalėtojų darbai su mintimi, jog vanduo – mūsų gyvybė, energija ir mūsų sveikata.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Ramutė Mineikienė
VANDUO ŽMOGAUS GYVENIME
Gyvas vanduo - minkštas, bekvapis, skoniu panašus į lietaus vandenį. Jis yra labai svarbus mūsų gyvenime. Vanduo svarbus ne tik gyvybei palaikyti, bet ir tam, kad pajustume sieloje džiaugsmą. Juk įvairios vandens procedūros (tiek šiltame, tiek šaltame vandenyje) puikiai veikia visą kūną, padeda atpalaiduoti protą, atsikratyti streso. Prausiantis vėsiu vandeniu, pašalinamas nuovargis, stiprinamas imunitetas, stimuliuojama kraujotaka bei vidaus organų veikla. Jeigu jums lėtėja medžiagų apykaita, pila karštis, ima stipriau plakti širdis, suglemba raumenys, svaigsta ir skauda galvą, jautiesi pavargęs, nebesugebi susikaupti, akivaizdu, kad tavo organizmui trūksta vandens.
Be vandens nebūtų atsiradusi net mažiausia gyvybė. Aš dievinu vandenį, tai pats geriausias reiškinys mūsų planetoje.
Gyvybės medis. Jo šaknys siurbia vandenį ir teikia žemei gyvybę. Vandenyje milijonai gyvų organizmų. Dingtų vanduo, dingtų gyvybė, nebūtų gyvybės, nebūtų Žemės. Ji pavirstų į vieną iš saulės sistemos planetų, apie kurią kalbėtų, kad ji panaši į tą, kurioje gali atsirasti gyvybė.
Minėjau, kad vanduo reikalingas, jog sieloje pajustume džiaugsmą. Kai būna sunki diena ar spaudžia problemos, man užtenka nueiti prie kokio nors vandens telkinio. Tada regis, kad jis pasiima mano bėdas, nuplauna visus negerumus, ir mano siela vėl tampa skaidri, rami.
Baigdama savo rašinėlį noriu pasidžiaugti, kad Lietuva – vandeniu turtingas kraštas. Vanduo, kaip ir oras, yra būtinas ir nepakeičiamas gyvybės palaikymo šaltinis. Tačiau noriu priminti, kad tai nėra neišsenkanti gamtos dovana, tai – visų mūsų turtas, kuriuo naudojamės dabar ir kurį privalome išsaugoti ateities kartoms.
Aurelija Paulaitytė 10b klasė
Jurbarko Naujamiesčio pagrindinė mokykla
VANDUO ŽMOGAUS GYVENIME
Vanduo mūsų gyvenime užima labai svarbią vietą. Jis atsirado anksčiau už bet kokią gyvybę žemėje. Tai jis užaugino medį, gėlę, žmogų. Tai vanduo sukūrė gyvybę.
Pati asmeniškai jaučiu baimę vandeniui, tam, kas slypi vandenynų dugne, negalėjimui pasipriešinti galingai vandens stichijai. Tačiau gerai žinau, kad be vandens neišgyvenčiau, juk mano organizmą taip pat sudaro labai didelė dalis vandens. Jis reikalingas kiekvieną dieną: valgant, prausiantis, malšinant troškulį. O susirgus vanduo išvalo bakterijas iš mūsų organizmo. Ne veltui sakoma, kad vanduo – gyvybės šaltinis. Vanduo perneša maistingąsias medžiagas į kitus organus, mažina nuovargį, teikia energijos ir slopina alkį. Jis apsaugo ir sutepa sąnarius bei sustiprina raumenis. Jei odos ląstelės gauna pakankamai vandens, oda lieka elastinga, ne taip greitai raukšlėjasi ir sensta. Vanduo reguliuoja kūno temperatūrą, apsaugo organizmą nuo perkaitimo. Anot specialistų, vidutiniškai per dieną žmogus turėtų išgerti apie 2 litrus skysčių. Taigi, ne veltui mokslininkai teigia, kad be maisto žmogus gali išgyventi keliasdešimt dienų, tuo tarpu be vandens - vos dieną, kitą.
Prisipažinsiu, kad truputėlį nustebau sužinojusi, kad tik apie tris procentus Žemės vandens sudaro gėlas vanduo, o likusius devyniasdešimt septynis - sūrus. Mes, gyvendami Lietuvoje, vandens stokos nejaučiame, o tuo pačiu ir nesusimąstome, kad jį reikia saugoti ir tausoti. Kai kuriuose valstybėse gėlas vanduo prilygsta aukso kainai. Todėl būtų pats laikas pagalvoti, kaip išsaugoti savo vandens išteklius, stengtis neužteršti jo.
Sunku net įsivaizduoti, kas būtų, jei vieną dieną dingtų vanduo iš mūsų planetos. Tai būtų panašu į atominį karą. Žemė pavirstų į dykynę, kurioje neliktų jokios gyvybės. Kadaise garsus prancūzų rašytojas Antoine‘as de Saint-Exupéry vandenį apibūdino taip: „Per maža pasakyti, kad tu reikalingas gyvybei - tu pats esi gyvybė". Ir jis buvo teisus. Neįsivaizduoju žemės be lietaus, be rasos lašų, neįsivaizduoju savęs be ašarų, neįsivaizduoju gyvybės be vandens.
Vainora Galbuogytė 10b klasė
Jurbarko Naujamiesčio pagrindinė mokykla
VANDUO ŽMOGAUS GYVENIME
Vanduo - gyvybė visam pasauliui. Žmogui suteikia energijos, stiprybės bei sielos apsivalymą. Be vandens nežydėtų medžiai, augalai, gėlės, neliktų žalumos, o be žalumos, be gėlių parastume labai daug gražių spalvų. Tikriausiai daugelis žino mokykloje per chemijos pamokas išmoktą labai paprastą vandens formulę H2O, bet turbūt ne visi žinome ir įsivaizduojame, koks jis yra svarbus, nepakeičiamas ir gyvybiškai reikalingas mūsų gyvenimui ir mūsų sveikatai. Žmogus be maisto gali išgyventi kelias savaites ar net mėnesius, bet be vandens gali numirti per keletą dienų. Vanduo, kaip ir oras, yra pagrindinis gyvybės ir geros sveikatos šaltinis, taip pat ir nepakeičiamas maisto produktas.
Gaila, bet atrodo, kad mano krašte nelabai vertinamas vanduo, nes mes net nepagalvojame, kad vieną dieną jis galėtų kur nors dingti. Kaskart naudojame vandenį jį gerdami, laistydami augalus, gamindami maistą. Ne vienas žmogus vakare po gaivaus vandens srove nuplauna nuovargį ir atgaivina sielą. Todėl mums labai sunku įsivaizduoti, kad dabar kažkur toli be gėlo vandens miršta, kenčia, merdi niekuo kalti žmonės. Reikėtų susimąstyti, kad mums irgi taip nenutiktų. Privalome neteršti gamtos, saugoti ir branginti ją, labiau vertinti ir gėlą vandenį. Tai yra nacionalinis turtas, kurį Lietuvai padovanojo gamta, o kartu ir didžiulis privalumas kitų valstybių atžvilgiu, nes jos dažniausiai naudoja valytą ir cheminiu būdu apdorotą paviršinį upių ar ežerų vandenį. Visoje žemėje, kaip ir žmogaus kūne, yra apie septyniasdešimt procentų vandens. Tai tik dar vienas įrodymas, kad vanduo labai svarbus visos planetos gyvavimui.
Sako, kad daugeliui nepatinka lietus, nes jis dienai suteikia niūrumo, žmogui blogų emocijų. Sako, kad kartais žmonės išeina per lietų ir negrįžta... Bet nepagalvojame, kokią didelę naudą lietus suteikia gamtai, juk drėgmė lemia gyvybę.
Jonas Lukošius 10b klasė
Jurbarko Naujamiesčio pagrindinė mokykla
VANDUO ŽMOGAUS GYVENIME
Atsikeliu ryte. Nusiprausiu veidą šaltu vandeniu, apsirengiu ir išeinu į lauką. O ten tiek sniego, kiek akys mato. Kur žiūriu, ten sniegas. Pasižiūriu kairėn - vaikai ant ledo čiuožinėja, pasižiūriu dešinėn, o ten vaikai nuo kalnų leidžiasi. Pasisuku atgal ir pamatau dirbantį senelį. Jis labai pavargęs, prakaitas bėgte bėga. Ėmiau ir paklausiau: „Gal norėtumėte vandenuko?“. Ir iš senelio lūpų pasigirsta: „Taip, sūneli, būtų visai gerai“. Atnešiau butelį šalto vandens. Išgėręs porą stiklinių pasijuto daug geriau. Senelis padėkojo už jėgų sugrąžinimą. Atrodo, nieko tokio nepadariau, pasiūliau tik vandens.
Svarbiausia vandens funkcija – gyvybės palaikymas. Tai gyvybės šaltinis mūsų organizmui. Eidamas namo vis galvojau apie nepaprastą vandens galią. Štai kodėl mama liepia gerti daug vandens. Juk vanduo ne tik grąžina jėgas, bet ir valo mūsų organizmą. Sakoma, kad geriausiai tinka grynas, švarus vanduo. Visi kiti gėrimai neilgai užsilaiko organizme ir nespėja atlikti tų funkcijų, kurias atlieka grynas vanduo.
Užsigalvojęs nuėjau pas vaikus ant ledo. Bet staiga įlūžau ir visas sušlapau. Draugai mane išraukė ir nuvedė namo. Parėjęs atsiguliau ir užmigau su puoduku vandens prie lovos. Teks gerti daug vandens.
Laurynas Račiūnas 6a klasė
Jurbarko Naujamiesčio pagrindinė mokykla